You are currently viewing Adelės ir Gabrieliaus pelėdų tapybos procesas | Pasakiškas Portretas „Degantis miškas“

Adelės ir Gabrieliaus pelėdų tapybos procesas | Pasakiškas Portretas „Degantis miškas“

Tinklaraščio įraše „Pelėdų meno kūriniai“ minėjau, kad iš pradžių pelėdas piešiau įprastais sparnais, o tik daugiau pasidomėjusi mane įkvėpė Dorothea Tanning piešinys su pelėda, kuri atrodė su plunksniniu kailiu. Paversti Adelę ir Gabrielių apsiaustais pelėdomis atrodė puiki idėja. Seserų sukurtoje pasakoje drakonas nukentėjo ir jų gelbėti atskubėjo pelėdos. Akivaizdaus palto ar antklodės metafora gali būti siejama su pelėdų priežiūra ir slaugymu drakono atžvilgiu.

Paveikslo kūrimo procese pirmiausia ant popieriaus nupiešiau visą kompoziciją. (Jei būčiau iš karto dirbusi ant drobės, daryti pakeitimus ar ištaisyti klaidas būtų buvę sunku ir užtrukčiau daug laiko.)

Kai likau patenkinta piešiniu, piešinį ant drobės perkėliau kalkiniu popieriumi. Perskaitykite mano ankstesnį tinklaraštį apie patarimus, kaip naudoti atsekamąjį popierių ant drobės. Galbūt pastebėsite, kad eskize įdėjau daug detalių, bet neketinau kiekvienos detalės uoliai kopijuoti dažais. Todėl turėjau sumąstyti, kaip padaryti, kad dažais vaizdas atrodytų taip pat efektingai, kaip ir piešdamas.

Atsispausdinau pelėdų atvaizdus, kuriuos radau internete. Aš neturiu autorių teisių.

Naršiau internete ir ieškojau pelėdų vaizdų, kad pasisemčiau įkvėpimo ir nuspręsčiau, kokios tekstūros ir spalvos turi būti pelėdų plunksnos. Svarsčiau, ar nuspalvinti juos ruda, pilka ar auksine spalva. Pastebėjau, kad daugelio rūšių pelėdų kūno spalvos yra pilka, ruda arba auksinė. Svarsčiau, kokią spalvą piešinyje naudoti pelėdoms. Iš pradžių maniau, kad tamsesnės spalvos labiau derės prie laukinės paveikslo aplinkos, nes auksinė atrodė per daug karališka. Tada man atėjo mintis, kad auksinė yra labai šilta spalva ir puikiai tiktų pelėdoms – rūpestingoms drakono gelbėtojams.

Žemiau yra ištrauka iš mano atspindinčio žurnalo, kuriame parodyta, kaip nusprendžiau nuspalvinti pelėdas. Man dienoraščio rašymas yra veiksmingiausias būdas aiškiai mąstyti ir priimti sprendimus.

Pelėdų spalvos:
-balta
– auksinis
– ruda
– juodi kontūrai
– geltonos akys.

Kokia mano technika su plunksnomis? Galvojau nupiešti kontūrus juodai, bet nemanau, kad pelėdos yra tokios tamsios. Galbūt iš tikrųjų verta nudažyti pelėdas šiltomis spalvomis, tokiomis kaip ruda, auksinė ir balta. Tad kraštus nudažysiu tamsiai ruda spalva, visą kailį padengsiu šviesiai ruda spalva, o plunksnas nudažysiu šiltai balta spalva. Kur tada dingsta aukso spalva? Na, atrodo, kad pelėdos yra padengtos tų trijų spalvų lopais ir dėmėmis. Tiesą sakant, aš turiu dvi galimybes – nudažyti pelėdas pirmiausia baltas su auksiniais sparnais ir veidais; arba ant viso kūno piešiant mažus trijų spalvų lopinėlius. Nemanau, kad noriu, kad pelėdos atrodytų taip karališkai. Manau, kad ši aplinka atspindi laukiškumą; todėl ir pelėdos turi būti rudos. Galėčiau paimti geriausią iš abiejų pasaulių – padaryti pilvą šviesesnį, o sparnus ir veidus tamsesnius, bet kuriuo atveju spalvingai. “Gerai. Sutarta.”

Rezultatas pasirodė šiek tiek impresionistinis ir priminė Van Gogho stilių. Galima manyti, kad tai nelabai originalu, bet aš tuo džiaugiausi. Galų gale, mano tikslas buvo tapybiškai perteikti plunksnas, o ne taip tiksliai jas nubrėžti kaip pieštuku.

Taip pat sužinojau, kad aplink kiekvieną detalę reikia nubrėžti tamsią ploną kontūro liniją, kad jos iššoktų iš lygaus paviršiaus.

Jei norėtumėte pamatyti daugiau mano vystomų idėjų skirtų “Pasakiškam portretui”, galite sekti mane socialiniuose tinkluose arba prenumeruoti mano naujienlaiškį.

Naujienlaiškis

Kas mėnesį pasidalinu savo naujausių įrašų santrauka, apie savo pasiekimus ir naujausius meno kūrinius.

Invalid email address
Bet kada galite atsisakyti prenumeratos.

Parašykite komentarą