You are currently viewing Žavingas vaikiškumas – Domas ir višta

Žavingas vaikiškumas – Domas ir višta

Pirmajame įraše trumpai papasakojau, kaip praėjo mano kūrybinė sesija su vaikais Dorotėja (8m.) ir Domu (5m.). Šiame ir ateinančiuose įrašuose papasakosiu, kaip vaikų piešiniai, jų interpretacijos bei nuotraukos įkvėpė mane sukurti įvairių idėjų skirtų Pasakiškam portretui.

Kaip aprašiau praeitame įraše, vienas iš piešimo žaidimų, kuriuos žaidėme, buvo pasirinkti 2–3 spalvas, per 10 sekundžių nupiešti bet ką, tada pasikeisti piešiniais ir užbaigti juos taip, kaip nori.

Linijų kompozicija su mėlyna skiautere, kuri primeną vištą.

Šį piešinį pradėjau su juodu ir raudonu flomasteriais, o Domas jį užbaigė su mėlynu. Kai pradėjau šį piešinį, galvoje neturėjau jokių ketinimų, ką turėtų perteikti šis piešinys, išskyrus įdomią abstrakčią linijų kompoziciją. Tačiau, kai apsikeitėme piešiniais, Domas mano abstrakcijoje iškart pamatė vištą.

Kaip kiekvienas iš mūsų interpretuoja abstraktų piešinį, tai atspindintį mūsų prisiminimus. Sunku pasakyti, kurie gyvenimo įvykiai turėjo įtakos Domui pamatyti mano piešinyje vištą. Nepaisant to, kadangi daugelis iš mūsų yra įpratę gyventi mieste, viščiukas primena pasakų pasaulį, todėl man labai patiko jo interpretacija.

Kitas dalykas, kuris man patiko kaip jis užbaigė šį piešinį, yra tai, kad Domas pasiėmė ne raudoną, o mėlyną flomasterį. Visgi vištų skiauterės yra raudonos spalvos. Tai yra dar viena priežastis, kodėl aš taip mėgstu vaikų piešinius. Nesvarbu, ar dėl žinių stokos, ar dėl to, kad Domas tą akimirką tiesiog norėjo piešti mėlyna spalva, rezultatas tampa neįprastas ir todėl gan originalus. Jau nekalbant apie mėlynus taškus kiekvienos linijos galuose. Mano protas būtų per daug racionalus, kad kada nors taip nuspręsčiau spalvinti, bet štai – vaikai, kurie paprasčiausiai žaidžia su piešimo priemonėmis, gali sukurti labai originalius eskizus.

Vėliau, kai baigėme veiklą su meninėmis priemonėmis, pradėjome fotografuotis, Domas man parodė šią juokingą pozą ir paprašė taip jį nufotografuoti. (Atleiskit už neryškumą – kamera negalėjo pasivyti veiksmo.)

Ar Jūs pasakytumėt, kad tai ne tokia jau graži nuotrauka, kad taptų „Pasakiško portreto“ dalimi? Panašu, kad Domo tėvai taip pat nenorėjo jų mylimo berniuko portreto, kuriame jis elgiasi taip absurdiškai. Aš tai puikiai suprantu ir tam neprieštarauju.

5 metų berniukas voliojasi ant nugaros belaikydamas savo pėdas virš galvos.

Tačiau aš noriu pasidalinti, jog man tai labai patiko. „Pasakiški portretai“ yra apie tai, kaip įamžinti tos akimirkos vaiko vidinį pasaulį. Akivaizdu, kad suaugusieji taip nesielgia, nes tai atrodytų per daug nemandagu, gėdinga ir keista. Tačiau Domui (mano spėjimu) ši poza yra juokinga būtent dėl tų pačių priežasčių – nes ji gėdinga ir keista. Kitas panašus palyginimas yra tai, jog vaikams bezdėjimas ir raugėjimas yra labai juokinga, o suaugusieji tai laiko nemandagia elgsena. Todėl, mano akimis, ši nuotrauka labai gerai užfiksuoja Domo vaikystės dvasią, kuri išnyks su laiku.

Višta, esanti mano ir Domo piešinyje, taip pat voliojosi ant nugaros. Laimingas sutapimas? Taip. Tačiau ypač nuostabus. Todėl su džiaugsmu nupiešiau šią portreto idėją.

Pasakiškas portretas: Piešinys vaizduojantis 5 metų berniuką ir vištą, kurie voliojasi ant nugaros.

Norėjau padaryti dar vieną šios kompozicijos versiją bei pridėti dar vieną detalę iš piešinio, kurį taip pat pradėjau aš (su žalia ir mėlyna) ir kurį užbaigė Domas (su raudona). Nupiešiau abstrakčią linijų kompoziciją, nes per 10 sekundžių (tokia yra žaidimo taisyklė) nėra laiko formuoti ką nors atpažįstamo. Kai apsimainydavome piešiniais, aš ir Doroteja dažniausiai juos užbaigdavome vaizdiniais iš realybės, įkvėptais mūsų asociacijų. Tuo tarpu Domas tęsė šį piešinį pridėdamas daugiau abstrakčių linijų. Be to, jis tai padarė gan keistu būdu – sujungdamas, pratęsdamas ir užpildydamas mano nupaišytas linijas. Man labai įdomu, kaip jo jauna galvelė tyrinėja flomasterio paliekamas žymes, nes dabar mano protas yra per daug pripildytas meno žiniomis, kad matyčiau linijas su tokiu nepatyrusiojo smalsumu.

Abstrakti linijų kompozicija su žalia, mėlyna ir raudona.
Eskizas pieštuku su dviejų figūrų iškarpomis.
Aš padarau figūrų iškarpas, kad galėčiau lengviau manipuliuoti kompozicija.

Aš matau “Domas ir višta” portreto idėjos eskizus kaip nuostabią pasaką. Berniukas linksminasi elgdamasis kvailai, o višta iš juoko voliojasi ant žemės. Tai vaikiška ir dėl tos pačios priežasties žavu.

Jei norėtumėte pamatyti daugiau mano vystomų idėjų skirtų “Pasakiškam portretui”, galite sekti mane socialiniuose tinkluose arba prenumeruoti mano naujienlaiškį.

Naujienlaiškis

Kas mėnesį pasidalinu savo naujausių įrašų santrauka, apie savo pasiekimus ir naujausius meno kūrinius.

Invalid email address
Bet kada galite atsisakyti prenumeratos.

This Post Has One Comment

Parašykite komentarą