Pirmajame įraše trumpai papasakojau, kaip praėjo mano kūrybinė sesija su vaikais Dorotėja (8m.) ir Domu (5m.). Šiame ir ateinančiuose įrašuose papasakosiu, kaip vaikų piešiniai, jų interpretacijos bei nuotraukos įkvėpė mane sukurti įvairių idėjų skirtų Pasakiškam portretui.
Savo paveikslus aš vadinu portretais. Tačiau iš pirmo žvilgsnio jie labiau primena pasakų iliustracijas negu portretus. Tradiciškame portreto paveiksle žmogaus veidas ir kūnas užima beveik visą paveikslo kompoziciją. Aš pagalvojau, jog galbūt tėvelius labiau domintų „Pasakiškas portretas“, kuriame vaiko veidas užima didesnę kompozicijos dalį.
Šiai idėjai įkvėpimo sėmiausi iš šių dviejų nuotraukų, kuriose Dorotėja pozuoja su nustebusia veido išraiška…
…ir iš šio mūsų abiejų sukurto piešinio. Šį piešinį pradėjo Dorotėja nupiešdama nieko nereiškiančią linijų abstrakciją. Kai apsimainius piešinius man jį reikėjo užbaigti (tokios žaidimo taisyklės), aš šioje abstrakcijoje pamačiau arklio galvą – pripiešiau nosies šnerves, akį, ausį. Kai pasidalinau savo įžvalga su Dorotėja, mergaitė atsakė, kad jai piešinys labiau primena paukščio snapą. Labai gerai! Tai, ką ji pamatė, atspindi jos vidinį pasaulį.
Taip nusprendžiau nupiešti „Pasakiško portreto“ kompoziciją, kurioje Dorotėja su nuostaba žvelgia į pasakišką paukštį. Pirmiausia nusprendžiau padaryti paukštį didesnį už Dorotėją, nes realybėje tokio dydžio paukščių nebūna, tad jį mergaitė galėtų sutikti tik pasakoje.
Aš svarsčiau, kaip man tinkamai įtraukti kitas padrikas linijas iš „snapo“ piešinio. O gal jų apskritai neįtraukti, nes kompozicija gali atrodyti per daug netvarkinga. Nusprendžiau, jog būtų įdomiau panaudoti tokią žaismingą linijų netvarką. O ką ta netvarka ant snapo galėtų reikšti? Gal kažkas snape? Po tokios minčių grandies man kilo idėja nupiešti gyvatuką ir grūdų varpą, kuris būtų tarsi pasakiško paukščio maistas.
Pingback: Dorotėja ir Domas – visi 10 „Pasakiško portreto“ idėjų generavimo piešiniai | Pasakiški portretai