You are currently viewing Piešimo abstrakcijų slibinas
Doroteja and Domas with a Dragon

Piešimo abstrakcijų slibinas

Pirmajame įraše trumpai papasakojau, kaip praėjo mano kūrybinė sesija su vaikais Dorotėja (8m.) ir Domu (5m.). Šiame ir ateinančiuose įrašuose papasakosiu, kaip vaikų piešiniai, jų interpretacijos bei nuotraukos įkvėpė mane sukurti įvairių idėjų skirtų Pasakiškam portretui.

Šis eskizas buvo pradėtas Dorotėjos su violetine ir žalia. Kai apsimainėme piešiniais ir man reikėjo jį užbaigti (tokios žaidimo taisyklės), aš šioje kompozicijoje pamačiau drakoniuko galvą, todėl pripiešiau dantukus, akį ir ausytes.

Aš jaučiau, jog labai rizikuoju su šia idėja. Mat drakonai ar slibinai yra beveik tiek pat populiarūs kiek ir vienaragiai, todėl yra labai didelė tikimybė, jog paveikslas atrodys kaip nuvalkiota kliše. Kita vertus, padaryti originalų paveikslą iš kliše idėjos menininkui yra šaunus pasiekimas. Tad nusprendžiau priimti šį iššūkį ir pagalvoti, kaip galėčiau sukurti originalų slibiną.

Scribble of a dragon
sketch of a dragon

Pirma idėja, kuri man atėjo į galvą, tai yra sudaryti slibino kūną iš abstrakčių linijų. Aš žinojau, jog nelabai mokėsiu iš pirmo karto nupiešti slibino kūną porporcingai ir su teisingai perteikta perspektyva. Tačiau šį mano įgūdžių trūkumą aš panaudojau savo naudai ir nepabijojau daryti proporcijos klaidų. Šios abstrakčios ir padrikos linijos nelabai aiškiai perteikia slibino kūną ir dėl šios priežasties palieka daug vietos žiūrovo vaizduotei. Jeigu būčiau panaudojusi realistišką piešimo stilių, aš buvau tikra, kad eskizas atrodytų neorginaliai, nes pasaulyje paveikslų su realistiškais drakonais yra apsčiai. 

5 metų berniukas žaidžia su savo pripučiama pagalve
8 metų mergaitė vaidina su šunimi

Be to, abstrakcijos mene yra modernizmo paveldas. Iki XX amžiaus menininkai buvo labai gerbiami už jų talentą sukurti labai efektyvią iliuziją, kuri atrodytų ne kaip dažai ant plokštumos, o kaip veidrodis ar langas į realų pasaulį. Tačiau atsiradus fotografijoms, menininkai turėjau pergalvoti jų paveikslų reikšmę pasaulyje. Kam stengtis tapyti realistinį peizažą, jeigu gali pasidaryti to peizažo nuotrauką? Menininkai pradėjo svarstyti, ką gali tapyba, ko negali fotografija. Taip XX amžiuje buvo pradėta naudoti įvairaus tipo abstrakcijas, kurios aiškiau perteikia, kad paveikslas gali būti ne tik realaus pasaulio iliuzija, bet ir tiesiog dažai ar linijos ant plokštumos.

Jei norėtumėte pamatyti daugiau mano vystomų idėjų skirtų “Pasakiškam portretui”, galite sekti mane socialiniuose tinkluose arba prenumeruoti mano naujienlaiškį.

Naujienlaiškis

Kas mėnesį pasidalinu savo naujausių įrašų santrauka, apie savo pasiekimus ir naujausius meno kūrinius.

Invalid email address
Bet kada galite atsisakyti prenumeratos.

Parašykite komentarą