Kai mano klientai buvo patenkinti Pasakiškų Portretų idėjos ,,Dorotėja akvariume” kompozicija, turėjau pastatyti ovalo formos drobę.
Šis įrašas yra tarsi iš trijų dalių.
Pirmiausia, galite pamatyti video, kuriame trumpai nuotraukomis nupasakoju, koks yra ovalo drobės konstravimo procesas.
Žemiau video esantis tekstas detaliau nupasakoja mano sukauptas žinias ir patirtį prieš atliekant visus proceso žingsnius.
Galiausiai, trumpai, aiškiai ir su nuotraukomis pateikiu visus šios drobės konstravimo žingsnius. Spauskite čia, jei norite peršokti prie žingsnių.
Kai nusprendėme su Dorotėja ir jos tėveliais, kurios detalės iš abiejų paveikslo versijų yra mėgstamiausios, buvo užduotis nutarti, kokio dydžio turės tapti šis paveikslas. Laimei, tam turėjau atsivežusi savo projektorių, kurio pagalba galėjom greitai ir lengvai reguliuoti paveikslo dydį ir iškart pamatyti, kaip tai atrodytų ant sienos.
Po mūsų nuosprendžio, sekantis žingsnis buvo sukonstruoti pačiai drobę su porėmiu. Londono universitete turėjau patirties savo rankomis ir technikų pagalba pastatyti drobes su porėmiais trims paveikslams. Tačiau dirbant su šiuo projektu jau buvau baigusi universiteto studijas ir tuomet gyvenau Lietuvoje, tad šiai užduočiai atlikti turėjau išspręsti nemažai netikėtų problemų. Tam kreipiausi pagalbos į daugelį žmonių – nuo savo buvusių mokytojų iki savo tėčio.
Drobės audinys
Šiame etape man reikėjo surasti ir nusipirkti tinkamos kokybės ir dydžio drobę. Nebuvo taip lengva, kaip tikėjausi, tačiau aš labai daug išmokau apie tai. Mano surinktas žinias apie drobių audinius paveikslams galite skaityti sekančiame blogo įraše.
Kai įsigijau paveikslui skirtą drobę, keliavau į savo tėčio medienos dirbtuves, jog jis padėtų man pastatyti porėmį.
Ovalo formos porėmis
Yra daug būdų, kaip sukonstruoti ovalo formos rėmą. Praeityje buvau tokį sukalusi iš atskirų aštuonių detalių + viena armatūrai, jog sutaupytume medienos. Man tėtis pasiūlė tiesiog išpjauti visą rėmą su armatūra iš vientiso lakšto, nes pas jį mediena yra labai pigi.
Kadangi drobė būna stipriai įtempta ant porėmio ir audinys padengtas dažais papildomai susitraukia, yra rizika, jog medienos rėmas išsigaubs. Jog to išvengtume, išpjovėme ir sujungėme du sluoksnius į vieną rėmą, o armatūrą padarėme kryžiaus formos.
Porėmio krašto pakilimas
Medinė juosta einanti palei rėmo kraštą yra skirta pakelti drobę virš plačių porėmio lentų, jog drobė išsitemptų kaip būgnas. Tai yra reikalinga, nes taip tapant nesusidaro žymė ties vidinio lentų krašto. Leiskite tai paaiškinti su pavyzdžiais.
Pirmoje nuotraukoje matosi stačiakampio paveikslo rėmas be drobės. Antroje nuotraukoje –drobė jau yra užtempta ant porėmio, tik jos “griaučiai” persišviečia, nes šis netapytas paveikslas yra pakeltas prieš šviesą. Šioje Fotografijoje matosi, kokio pločio yra medienos porėmis, o perbrėžus per kampą su gulsčiu anglies pagaliuku pamatome, kad medienos kraštas yra pakeltas. Anglies palikta žymė taip pat parodo, kaip pakeltas rėmo kraštas sukelia būgno efektą, kurio dėka betapant ant drobės neatsiranda vidinio rėmo žymių.
Iš šio pavyzdžio galime suprasti, kodėl pakeltas porėmio kampas yra labai svarbus. Tačiau tai padaryti ant apvalaus rėmo yra gan sudėtinga. Kai praeitą kartą sukonstravau ovalo formos paveikslą universitete, su mokytoju nusprendėme tiesiog nedėti jokio krašto pakilimo, o padaryti patį rėmą platesnį ir nušlifuoti vidinį kampą. Tai buvo gan rizikinga, tačiau tapydama neturėjau problemų (paveikslą galite pamatyti čia)
Dėl to aš planavau ir šiam paveikslui paruošti porėmį be krašto pakilimo, o tik nušlifuojant vidinę rėmo dalį. Tačiau mano tėtis skatino ieškoti išeičių. Viena idėja buvo užlenkti plastmasinę juostą apie rėmą, nes plastmasė yra lanksti. Tačiau ant jos išmėginus sušaudymą industrinėmis sąsagomis, plastmasė tiesiog sulūždavo, tad teko šios idėjos atsisakyti.
Kita idėja buvo užtempus drobę užkišti palei vidinį kraštą virvutę, kuri galėtų sukurti apvalų ir akiai švelnų paveikslo kraštą. Man ši idėja nepatiko, bet eksperimento dėlei vis tiek padarėme testą ir rezultatas gavosi toks, kokio ir tikėjausi – drobė išsitepmia per stipriai, jog virvutė išliktų ties rėmo kraštu; rėmo kraštas įgauna netvarkingą formą.
Nuotraukoje taip pat matosi, kaip netolygiai išsitempė lino audinys, nes buvo sušaudyta nepakankamai sąsagų. Gera pamoka ir gera tai atrasti atliekant tik testą.
Galiausiai, tėtis rado savo dirbtuvėse medienos lakštą, kuris buvo gan lankstus. Atpjovę siaurą juostą, išbandėme užlenkti ją apie ovalą ir, mūsų sėkmei, juosta nesulūžo.
Gruntavimas
Drobės gruntavimas reikalingas dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, negruntuotas lino audinys sugertų į save labai daug aliejinių/akrilinių dažų. Nugruntavus užsideda tarsi popieriaus sluoksnis. Taip dažai pasilieka ant paviršiaus, o ne susigeria į medžiagą.
Antra, grunto sluoksnis apsaugo drobę nuo puvimo. Aliejiniai dažai ypač paspartina audinio irimą.
Trečia, su gruntu galima sukurti norimą paveikslo paviršiaus teksūrą, priklausomai nuo grunto tipo bei kiek sluoksnių užtepama ir nušlifuojama. Jeigu grunto sluoksnis plonas, ant paveikslo paviršiaus matysis drobės audimo tekstūra. Jei gruntuota ir šlifuota daug kartų, galima pasiekti lygų paviršių tarsi kiaušinio lukštas.
Mano atveju, lino drobė buvo gan šiurkšti ir siūlės nelabai tankios, tad audinio tekstūra buvo ryški. Kadangi mano paveikslo kompozicija turi smulkių detalių (nes reikėjo nutapyti mergaitės portretą visu kūnu 15cm dydžio), norėjau pakankamai lygaus paviršiaus. Tačiau ypač lygaus irgi nereikėjo, nes paveikslas gan didelis ( į didelį paveikslą žiūrimą iš toliau) ir daugelyje vietų buvo margas (spalvų margumas nustelbia audinio smulkią tekstūrą).
Mano atlikti žingsniai ovalo formos drobės konstrukcijai
Pirmiausia mes susiplanavome visus žingsnius, atlikome įvairius testus, apskaičiavom išmatavimus ir tik tada perėjome prie porėmio konstrukcijos:
- Aš padariau rėmo eskizą, o mano brolis padarė brėžinį kompiuteryje.
2. Užtikrinę jog viskas yra suprogramuota teisingai, įjungėme stakles išpjauti rėmą iš vientiso medienos lakšto.
3. Patikrinę, jog staklės išpjovė formą teisingai (t.y. nepadarėme programavimo klaidų), išpjovėme antrą tokią pačią formą.
4. Sujungėme abu sluoksnius su industriniu segikliu. Tada pritvirtinome lanksčią, ploną ir aiaurą medienos juostą aplink visą rėmą.
5. Jau užbaigtą porėmį nušlifavau su švitriniu popieriumi ir tada padengiau dažais, jog apsaugočiau medieną nuo drėgmės ir puvimo.
6. Naudojantis replėmis ir industriniu segikliu (angl. Stapler), gan stipriai užtempiau lino drobę ant porėmio ir tankiai ją susegiojau sąsagomis ant nugarinės paveikslo pusės.
a. Iš pradžių užtempiau ir susegiau drobę priešinguose kraštuose
b. Po to šaudžiau į jau esamų sąsagų tarpus, po to į jų tarpus, ir t.t.
7. Užbaigus užtempimą, nukirpau perteklinį audinio „sijonėlį“.
8. Priekinę drobės pusę padengiau gruntu
9. Palaukiau kol nudžius ir tada nušlifavau su švitriniu popieriumi.
10. Gruntavimą ir šlifavimą atlikau septynis kartus. Praktiškai tol, kol paviršius pasidarė pakankamai lygus.
Pasiruošėm spalvoms, tad keliaujam iš medienos dirbtuvių į savo studiją. (“Mes” reiškia mane ir drobė haha)
