Pirmajame įraše trumpai papasakojau, kaip praėjo mano kūrybinė sesija su vaikais Dorotėja (8m.) ir Domu (5m.). Šiame ir ateinančiuose įrašuose papasakosiu, kaip vaikų piešiniai, jų interpretacijos bei nuotraukos įkvėpė mane sukurti įvairių idėjų skirtų Pasakiškam portretui.
Nuostabą keliantys vaikų žaidimai
Kai esu šalia besilinksminančių vaikų, aš suvokiu, kaip skiriasi mano suaugusiojo mąstymas palyginus su vaikais.
Aš aktyviau gaudžiau šaunias vaikų nuotraukas, kol Dorotėja ir Domas lakstė ratais ir tampė virš savo galvų pripučiamą baseiną. Pamaniau sau – niekada nesugalvočiau to daryti su savo draugais.
Apmąstymai, kaip vaikams patinka žaisti
Bet kodėl gi ne? Tai tiesiog atrodo beprasmiška. Kodėl tai nėra beprasmiška vaikams? Na, jie linksminasi. Iš tikrųjų aš galiu įžvelgti, kaip gali būti smagu kelti ir tampyti tokį didžiulį, tačiau kartu ir lengvą bei minkštą daiktą. Įsivaizduoju, kaip šis smagus fizinis užsiėmimas galėtų natūraliai išsivystyti į lakstymą. Koks malonumas jausti, kai juda tavo kūnas, kai odą vėsina vėjo gūsiai, kurie paskui pakliūva pripučiamo baseino viduje, keldami jį kaip parašiutą į viršų. Ši visa patirtis turėjo jaustis beveik kaip skraidymas.
Tuo tarpu aš galvojau: ačiū dievui mano darbas yra tik fotografuoti, nes jausčiausi labai nepatogiai ir nejaukiai bandydama kartu žaisti su šiuo pripučiamu baseinu – aš tiesiog nežinočiau, ką su juo daryti. O gi man turėtų būti taip pat linksma žaisti kaip vaikams. Pažvelkite į juos – jiems tai taip lengva! Jiems net nereikia stengtis!
Vis dėlto, kai paėmiau į rankas tą pripučiamą baseiną, mano mintys buvo sumišusios ir jos negalėjo man pasiūlyti jokių idėjų, ką galėčiau padaryti su tuo mėlynu dalyku, kas galėtų jaustis tiesiog kaip smagus žaidimas kartu.
Taigi, įvykdžius fotografavimo užduotį, kai prisijungiau prie žaidžiančių vaikų, aš paprasčiausiai jų paklausdavau arba tiesiog palaukdavau, kol jie sugalvos, ką daryti. Tada aš tiesiog sekdavau jų pavyzdžiu. Sekti vaikus ir atkartoti juos žaidžiant mano protui yra lengva (nereikia galvoti, ką daryti). Ir dažnai jaučiau, kad man smagu. Tačiau nėra taip, kad iš jų išmokau, kaip vėl būti vaiku. Nepatogumo jausmas vėl sugrįždavo, ir aš vėl jausdavausi pasimetusi, ką daryti toliau.
Skirtingos suaugusiųjų ir vaikų motyvacijos žaisti
Nepaisant to, man labai smalsu, kaip vaikams yra taip lengva sugalvoti paprastus žaidimus ar kitą linksmą veiklą naudojant kasdienius daiktus. Galbūt tai susiję su tuo, kad kuo daugiau tu tuo užsiimi, tuo tai tampa lengviau. Jei tai daryčiau dažnai, mano protas išmoktų pateikti įvairių idėjų, kaip sugalvoti įvairius vaikiškus žaidimus. Tačiau aš turiu daugiau motyvacijos savęs tobulinimui, siekti aukštumų ir prisidėti kuom nors prie pasaulio raidos, o ne tik smagiai žaisti beprasmiškus žaidimus. Ar tai tiesiog suaugusiesiems būdingas mąstymo bruožas?
Ne visai, nes mes gan dažnai atjungiame savo nerimastingą mąstymą pasinerdami į filmus arba be perstojo naršydami socialinių tinklų naujienas. Galbūt tai dėl to, nes mes įtemptai dirbame dėl savo pareigų, o po to laisvalaikiu žaisti „Lego“ nėra toks efektyvus būdas išjungti mūsų nerimastingas mintis. Net jei atsižvelgtume į sveikus suaugusiųjų pomėgius – groti muzikos instrumentu, žaisti sportinius žaidimus, sodininkystė, knygų skaitymas, maisto gaminimas, važinėjimas dviračiu – jiems reikia tam tikrų įgūdžių, kurių neturi maži vaikai.
Tai priveda mane prie išvados, kad suaugusieji tiesiog pamiršta, kaip žaisti su kasdieniais daiktais taip, kaip tai daro vaikai, nes jie išlavino savo bendrus sugebėjimus ir dabar yra linkę mėgautis žaidimais ir veikla, kuriai reikia bent kažkiek įgūdžių.
Taigi, šiose fotografijose galime pamatyti akimirką, kuri gali atsitikti tik vaikystėje. O tai man yra puiki akimirka, nes „Pasakiški portretai“ yra skirti įamžinti vaikystės dvasią.
Mąstymo procesas kuriant pasakišką eskizą
Laivas
Pamačiusi, kaip Dorotėja ir Domas laksto su pripučiamu baseinu virš galvos, susimąsčiau – kaip tai išversti į vaizdinę pasakų pasaulio kalbą? Prisiminiau, kad anksčiau tą dieną, per mūsų kūrybinį užsiėmimą, aš ir vaikai piešėme valtį. Galbūt dėl to šios nuotraukos man priminė laukinės gamtos tautų žmones benešančius valtį.
Kas galėtų būti toje valtyje? Įkvėpimo sėmiausi vėl iš vaikų piešinių.
Karžygys pelėda
Vienas iš jų buvo rašalo dėmė. Aš parodžiau Dorotėjai, kaip iš vilnonio siūlo pamirkyto dažuose galima padaryti simetrišką rašalo dėmę. Ji pasirinko ir spalvas, ir kur dėti ant popieriaus dažytą siūlą. Gautas vaizdinys mums priminė pelėdą su stoiško ir nuožmaus karžygio išraiška. Tai galėtų būti vienas iš veikėjų „Pasakiško portreto“ eskizui!
Ar galėtume pridėti dar ką nors?
Piktasis piratas
Man patiko Domo valties piešinys. Piešimo žaidimo užduotis buvo kiekvienam iš mūsų nupiešti valtį (tai buvo Dorotėjos pasiūlymas) (spauskite čia, jei norite sužinoti daugiau apie šį ir kitus mūsų žaistus piešimo žaidimus), o Domas, būdamas 5 metų, sugalvojo kai ką primityvaus, bet ir žavingo – nupiešti laivo korpusą, kuris yra perpjautas per pusę kaip obuolys, o jo viduje – žmogaus figūra.
Primityvus ir kartu žavingas vaikų piešimo stilius
Maži vaikai nežino ir nepamena, kaip daiktas tiksliai atrodo iš tam tikros perspektyvos. Todėl jie linkę piešti objektus kaip schemą – valties korpusas yra raidės „V“ formos, ir, norint dar aiškiau perteikti, ką piešinys iliustruoja, gerai būtų pridėti žmogaus figūrą valties viduje. Tokio tipo vaikų piešiniai sukelia suaugusiesiems šypseną ar net juoką, nes jie parodo vaiko kūrybiškumą, atsirandantį dėl mažojo mielo nekaltumo ir įgūdžių stokos.
Apie tai galvodama, aš pridėjau šalia karžygio pelėdos šią Domo nupieštą mažą žmogaus figūrą. Vietoj galvos panaudojau kitą Domo ir Dorotėjos piešinį, dėl kurios figūra pasidarė pikta ar pavojinga. Be to, visa ši pasakų personažų valtyje idėja man priminė piratus, todėl nusprendžiau pridėti mano ir Dorotėjos nupieštą paukštį, kuris mažą piktą būtybę padarė atrodyti tarsi piratų kapitonas su papūga ant peties.
Galimos pasakos apie karžygį pelėdą ir piktąjį piratą
Šis eskizas gali turėti daugybė potencialių istorijų, kurias būtų galima išplėtoti papildant piešinį linijomis ar spalvomis. Nenorėjau žaisti su šiuo eskizu per ilgai, nes tai tik idėja, kuriai šeima galėjo arba negalėjo pritarti. (Kūrybos procese tolesniam vystymui leidžiu šeimai pasirinkti mėgstamiausią idėją iš daugybės „Pasakiško portreto“ eskizų.)
Nepaisant to, šis paprastas eskizas gali sukelti neįprastass ir įdomias pasakiškas istorijas.
Kartą man teko matyti dvasių pasaulį,
Nors brolis ir sesuo buvo tik svečiai kelyj.
Ten jiems reikėjo valties nežinią perplaukti,
O karžigys pelėda pažadėjo padėt užaugti,
Išmokyt juos drąsos ir išminties kovoje.
Visgi jie turi tapti herojais, ne tironais savo karalystėje.
Tačiau, jiems nežinant, grėsminga įtaka keliauja šalia.
Visai kaip piratas, ketina pavogti kai ką,
Atimti tavo ramybę ir laimę, palikti niūrų ir piktą,
Su papūga greta, vis kartojančią pašaipiai ką padarei blogai.
Ką? Manei ši kelionė eisis tik gražiai?
Na, tai pasaka – laiminga pabaiga pažadėta.
Tačiau tai nereiškia, kad nuotykiai nesužeidža.
Kokią pasaką šiame piešinyje įžiūrite Jūs?
Pingback: Dorotėja ir Domas – visi 10 „Pasakiško portreto“ idėjų generavimo piešiniai | Pasakiški portretai