Apie vaikų kūrybiškumą, mūsų ribotus žinių bagažus ir abstraktųjį meną
Pirmajame įraše papasakojau, kaip pasaka apie piktą dvasią įkvėpė Dorotėją sukurti originalius piešinius. Šiame įraše papasakosiu detaliau, kodėl šis metodas buvo toks veiksmingas atskleidžiant vaikų kūrybiškumą.
Ar vaikai yra natūraliai kūrybingi?
Daugeliui žmonių atrodo, kad maži vaikai turi įgimtą įgūdį piešti kūrybiškai (nestandartiškai, su abstrakcijomis arba geometriškomis formomis), o vėliau mokykla ir visuomenė davė neigiamą įtaką vaikui pereiti prie realistinio stiliaus. Realistiškai kopijuoti matomą pasaulį ant popieriaus yra pagerbtinas amatas, bet nebe taip išradinga.
Nepaisant to, vaikų psichologė Maureen Cox ištyrė ir paneigė šią dominuojančią nuostatą. Šis piešimo stiliaus perėjimas – nuo abstraktaus link realistinio – yra natūrali vaiko raida. Leiskite man trumpai ją apibūdinti.
Vaiko piešimo raida
Kūdikystėje vaikas susižavi, kaip spalvota kreidelė palieka paskui save žymę, tad taip jis žaidžia – piešdamas įvairius sūkurius ir zigzagus.
Nupiešė jis kartą apskritimą, ir tasai pasirodė visai panašios formos, kaip mamytės galva. O dar pridėjęs keletą taškų ir brūkšnelių, tikrai ant popieriaus atsiranda mamos atvaizdas su akimis ir burna.
Nuostabus atradimas, kokią efektyvią iliuziją gali sukurti spalvota kreidelė ant popieriaus. Su amžiumi vaikučio kūno judesiai tobulėja ir tampa geriau kontroliuojami, o rankytė vis geriau ir geriau sugeba nupiešti paprasčiausias geometrines formas – apskritimą, keturkampį, trikampį. Būtent šiomis geometrinėmis formomis jau paaugęs vaikas naudojasi piešiant mamą, tėtį, šuniuką ar gėlytę.
Toliau metams bėgant, vaikas gali dar geriau valdyti savo rankytę. Su praktika piešimo įgūdžiai tobulėja ir piešiniai įgauna daugiau realistinių detalių.
Tą matydamas, vaikas natūraliai susižavi galimybe sugebėti nupiešti matomą pasaulį tarsi kaip veidrodžio atspindys. Tačiau fotorealistins piešimo stilius yra įgūdis reikalaujantis ypač daug laiko ir praktikos. Tad būtent šiame etape, vaikas pasirenka arba sustoti stengtis (pareikšdamas „Nemoku piešti“), arba nepasiduoti ir toliau praktikuotis. Taip pat šiame tarpsnyje jaunas žmogus gali sąmoningai susidomėti įtraukti ir kūrybiškų idėjų.
Problema su vaikų mėgstamų piešinių idėjomis
Mano tikslas yra sukurti pasakiškus portretus, kurie atspindi vaiko vidinį pasaulį. Patirtis vidiniame pasaulyje yra radikaliai kitokia, nei išoriniame. Mūsų galvose laikas ir erdvė nepaklūsta realybės dėsniams. Akivaizdus pavyzdys būtų mūsų vaizduotės gebėjimai miegant – mūsų sapnai gali būti stebėtinai nerealistiški. Dėl to man svarbu, jog paveikslai būtų pilni fantastinių elementų, kurie būtų tarsi pakvietimas keliauti į mūsų vidinį pasaulį.
Tačiau vaikas, kuris jau gerai pramoko valdyti pieštuką, piešia atvaizdus iš realybės. Ir Dorotėjos atveju, vienas iš pirmųjų jos piešinių buvo jūros peizažas su skrendančiu paukščiu danguje.
Tai romantinis vaizdas, primenantis mums ramybę, atsipalaidavimą, ir svajingumą; taip pat gamtos grožį, žavesį ir didybę. Nors šis vaizdinys atėjo į Dorotėjos galvytę kaip pirmas dalykas, kurį ji nori nupiešti, ir galėtų būti laikomas kaip labai asmenišku jai, toks peizažas yra žavingas universaliai visiems žmonėms. Tiesą sakant, meno pasaulis yra matęs tokį peizažą tiek nesuskaičiuojamai daugybę kartų, jog tai traktuojama kaip klišė. Tačiau nesakykime to vaikams ir taip nedrumskime jų malonumo bei tyro vaikystės naivumo. Be to, net ir labiausiai nuvalkiotą kliše galima paversti originaliu meno kūriniu.
Kūrybiškumo ir originalaus meno paslaptis
Yra daugybė būdų atrasti originalių idėjų paveikslams. Aš jų niekada pati nesugalvoju, bet per darbą tiesiog atrandu netyčia. Mano darbas yra paprasčiausiai sukurti sąlygas (ir man, ir vaikams), jog tokių „netyčiukų“ atsirastų kuo daugiau.
Nepageidaujamas mūsų žinių bagažas
Vienas iš veiksmingiausių būdų atrasti originalių idėjų yra užkirsti kelią pasireikšti mūsų žinioms. Ką reiškia užkirsti kelią žinioms? Paprastai, kai pažiūrime į baltą popieriaus lapą su piešimo priemone rankoje, mes savęs klausiame – ką norėčiau nupiešti? Ką man būtų malonu piešti? Kas man leistų didžiuotis savimi? Šie klausimai veda į mūsų žinių ir prisiminimų bagažą, o ten negyvena niekur negirdėtos ir nematytos (kitaip – originalios) idėjos.
Piešiniai apie dvasias atveria naujas galimybes
O jei paklausčiau, kaip nupiešti dvasią? Prisiminimų bagažas nepadės, nes nei vienas nesame matę dvasių. Tuo pačiu mes suprantame, jog neįmanoma nupiešti, kaip dvasia galėtų atrodyti, todėl belieka ieškoti piešimo būdų, kurie būtų nepanašūs į bet ką, kas jau egzistuoja fiziniame pasaulyje. Toks ieškojimas atveria originalių idėjų duris.
Būtent dėl to pasaka apie piktąją dvasią buvo tokia veiksminga paskatinant Dorotėją ieškoti būdų nupiešti kažką nematyto ir nerealistiško.
Abstraktus menas – kelias į mūsų vidinį pasaulį
Nors, kaip minėjau pirmame įraše, Dorotėja nežinojo, kaip pradėti, aš parodžiau jai keletą „triukų“. Tai išsirinkti 2-3 spalvas ir nupiešti spalvų ir linijų ornamentą. „Ornamentas“ tai tik (viliuosi) vaikams labiau suprantamas žodis abstraktaus meno kompozicijai apibūdinti. Abstraktus menas dažnai išryškina popieriaus ir spalvų plokštumą, taip išvengdamas trečios dimensijos iliuzijos. Tai reiškia, jog piešinys atrodys tik kaip spalvų ir linijų dėlionė ant popieriaus, o ne iliuzija primenanti objektus iš realaus pasaulio.
Abstraktaus stiliaus menas, kurį be sunkumų piešė Dorotėja, nebūtinai išlieka mūsų akyse niekas kitas kaip tik abstrakcija. Priešingai, turbūt neišvengiama sukurti paveikslą ar piešinį, kuris nesukeltų visiškai jokių vaizdinių asociacijų. Nepaisant to, abstraktus menas yra vienas iš efektyviausių būdų perteikti tai, kas nematoma – mūsų vidinį pasaulį. (Ne veltui muzika yra abstraktaus meno idealas: melodijos ir harmonijos nieko neprimena iš aplinkinio pasaulio, tačiau visada sužadina vidinius jausmus.)
Antroje šio įrašo dalyje aprašysiu kitą mano mėgstamą kūrybiškumo taktiką – tai greiti piešimo žaidimai. Jei skamba įdomiai, sekite mane socialiniuose tinkluose arba prenumeruokite mano naujienlaiškį.
Pingback: Kaip parodžiau vaikams originalaus meno kūrimo principus | Antra dalis | Pasakiški portretai