Pirmajame įraše trumpai papasakojau, kaip praėjo mano kūrybinė sesija su vaikais Dorotėja ir Domu. Vėliau aš panaudojau vaikų piešinius, jų istorijas bei nuotraukas kuriant 10 įvairių idėjų „Pasakiškam portretui“. Iš šių idėjų šeima išsirinko jų mėgstamiausią – „Dorotėja ir piktoji žuvis“. Žemiau esantis video trumpai nupasakoja visą istoriją, kaip atsirado ši idėja.
Šiame ir ateinančiuose įrašuose papasakosiu apie šios idėjos tolesnį vystymą ir jos įvairias tapybines versijas.
Viena iš pirmųjų idėjų, kurią norėjau įgyvendinti tapybiškai, buvo nutapyti Dorotėją su žuvimi padangėse. Mat Dorotėjos piešinyje žuvies greiti sūkuriai priminė vėjo gūsius. O žuvis taip skrendanti tarp debesų gali būti tik pasakose, todėl man labai patiko ši idėja.
Nusprendžiau tam pasinaudoti akvareline technika ir dirbti su labai praskiestais akriliniais dažais. Akvariliniai darbai yra labai šivesūs. Tokiuose darbuose beveik nenaudojami balti dažai, nes tam yra popieriaus baltumas. Akvarelių sukurtos tekstūros dažnai atrodo labai lengvos ir plaukiančios. Dėl to man atrodė, jog ši technika gerai perteiks šviesius ir lengvus debesis.
O kaipgi nutapyti debesis su akvarelėmis? Jeigu norėčiau perteikti realistišką vaizdą, man reiktų studijuoti debesų formas ir spalvas iš nuotraukų, ką aš išbandžiau. Tačiau aš supratau, jog tai užimtų labai daug laiko, o aš net negaliu nuspėti, ar ši idėja tėveliams patiks. Be to, man nebūtina nutapyti realistiškus paveikslus, kad susidarytų dangaus įspūdis. Net ir naudojant labai abstrakčius potėpius, žiūrovui beveik visada kils asociacijų iš realistinio pasaulio.
Taip nusprendžiau sudaryti dangaus įspūdį tiesiog žaidžiant su tamsa ir šviesa, leidžiant dažams patiems pasirinkti, kur sklisti ant sudrėkinto popieriaus.
Sekantis žingsnis buvo įgyvendinti šią idėja ant didesnio formato (A2), jog tapybiškai priderinčiau prie kompozicijos žuvį ir mergaitę.
Eskizuose matosi, kaip įtraukiau ir keletą kontrastuojančių spalvų, jog žaismingai pagyvinčiau paveikslą. Pagalvojau, jog tai galėtų būti gelsvi ir oranžiniai saulės spinduliai ant debesų – romantinio stiliaus bruožas (o galbūt tai tik mano sentimentalumas). Kad pridėčiau šiuolaikiško „prieskonio“, man kilo idėja įtraukti šias spalvas naudojant geometriškus potėpius, kurie kontrastuotų su organiškai išplaukusiomis debesų spalvomis.
Be to, geomtriški potėpiai primena architektūrą, tad jais naudojantis būtų galima nutapyti keletą pilies kontūrų. Pilis debesyse skamba tikrai pasakiškai (o galbūt ir klišė, bet man patinka klišė idėas paversti originaliais paveikslais). Nusprendžiau, jog galėsiu pažaisti su pilies kontūrais su sąlygą, jeigu šeima išsirinks šią tapybinę versiją kaip mėgstamiausią. Šiam kartui, galvojau, pataupysiu laiką ir nutapysiu paprastus geometrikšus potėpius.
Mergaitę, kaip ir dangų, stengiausi perteikti šviesiais akvareliniais potėpiais. Šviesiąsias dalis palikau nedažytas panaudojant popieriaus baltumą. Kūną ir veidą stengiausi formuoti sluoksniuojant šešėlius – pradedant nuo šviesiausių lopų (kojos, rankos, kt.) ir užbaigiant tamsiomis detalėmis (veido bruožai).
Labai gerai prisimenu, kaip mano mama dėl manęs pergyveno, nes jai nepatiko, kad mergaitės veidelis atrodo kaip su ūsiukais. Man tai kelia juoką, nes aš iki šiol nematau tų ūsiukų. Net jeigu ir mama būtų teisi dėl mano blogo veido šešėliavimo, aš nesijaudinau, nes šis paveikslas yra tiesiog juodraštinis eskizas, kurio tikslas preliminariai perteikti paveikslo tapybinę idėją. Jeigu tėveliams ši idėja patiktų, bet nepatiktų veido šešėliavimas, man yra nesunku jį patobulinti sekančioje versijoje. Tam reiktų tiesiog daugiau skirti laiko.
Pingback: Dorotėja ir piktoji žuvis ant bangos | Pasakiški Portretai
Pingback: Dorotėja ir piktoji žuvis po vandeniu | Pasakiški Portretai