Šio įrašo pirmą dalį skaitykite čia.
Stiklo iliuzija
Kai tėveliai išsirinko akvariumo paveikslo versiją, jie paprašė pakeisti baltus atspindžius (pakeisti jų formą ir padaryti juos ne tokius ryškius) bei nenaudoti lango su žmogaus atspindžiu. Todėl ėmiausi darbo ieškoti kitų variantų, kurie efektyviai suteiktų paveikslui akvariumo iliuziją.
Tam pradėjau studijuoti apvaliųjų akvariumų nuotraukas.
Nutapiau keletą bespalvių studijų, jog galėčiau dar geriau įsigilinti į akvariumo atspindžių bei detalių struktūrą. Pirmajam variantui daugiausia naudojau detales, kurias įžiūrėjau nuotraukoje 3 pav. Pagrindinį bliką perteikiau blankų ir stačiakampio formos. šis blikas atrodė per daug blankus ir per daug šone. Mat prisiminiau, kai pirmajame šios idėjos variante iš pradžių padariau blikus akvariumo pašonėje, visa kompozicija neatrodė suvienyta, ir taip tuomet nusprendžiau uždėti dar vieną atspindį arčiau vidurio. Tad buvo kaip ir aišku, jog šis pagrindinis blikas taip pat turėtų būti arčiau vidurio. Tad pertapiau šią vietą ir uždėjau naują bliką, kuris būtų truputį arčiau centro, ryškesnės bei apvalios formos. Taip pat paryškinau vandenyje esantį švelnų šviesos perėjimą iš kairės viršutinio krašto link dešinės apatinio krašto (šviesyn). Taip blikas optiškai išryškėja ir pati forma įgauna malonios dinamikos. Rezultatas buvo daug geresnis.
Žinoma, viena studija yra negana norint atrasti tikrai efektyvų variantą.
Šiame nespalvotame tyrime drąsiau ir aiškiau perdaviau kairę ir dešinę akvariumo puses, nurodydamas nuotrauką 3 pav. Aš nupiešiau stiklainio atidarymą baltai ir pritaikiau silpną stalo atspindį, kuriame daroma nuoroda iš nuotraukos 6 pav. Aš nutapiau pagrindinį šviesos atspindį, kaip mačiau jį 5 pav. Mano akimis, šis tapybos tyrimas pasirodė geriau nei ankstesnis.
Kažkaip jaučiau, jog man šių nuotraukų neužtenka nuspręsti, kaip atrodys pagrindinis šviesos blikas. Ant mano nufotografuoto stiklainio atsispindi industrinio stiliaus parduotuvės apšvietimas, dėl to nepatrauklus. Be to, stiklainis buvo tuščias (be vandens), todėl šviesos atspindžiai kartojosi kitoje stiklainio pusėje ir taip aš negalėjau būti užtikrinta, kaip šie atspindžiai pasikeistų paveikti vandens. Kitų stiklainių blikai buvo arba visai nepanaudojami, arba neaiškūs.
Taip nusprendžiau pasidaryti dar vieną fotosesiją namie su mūsų šeimos dekoratyviniu stiklainiu. Padengiau paviršių ir sieną baltu popieriumi, jog kiek įmanoma supaprastinčiau persišviečiančias spalvas ir tekstūras. Pripildžiau savo stiklainį vandeniu, įdėjau vidun burbulinės pakavimo plėvelės (jog nesusidarytų dvigubi blikai kitoje stiklainio pusėje). Ši plėvelė dėl oro burbuliukų kilo į paviršių, tad dar reikėjo ją panardinti su metaliniu šaukšteliu.
Aš buvau labai patenkinta rezultatu. Taip buvo lengva įsižiūrėti, kas sudaro vandens liniją, kaip atrodo stiklainio anga, kaip atrodo šviesa bei šešėlis stiklainio kraštuose, ir, galiausiai, ant stiklainio susidarė dailūs ir minimalistiniai du blikai, kurie buvo mano darbo kambario dviejų langų atspindys.
Naudodamasi vien tik šia nuotrauka (8 pav.) nutapiau dar vieną studiją.
Buvo gerai, jog turėjau gan sėkmingus variantus, iš kurių buvo galima rinktis. Tuo pačiu tai buvo ir problematiška, nes aš negalėjau apsispręsti, kuris iš ryškiųjų blikų yra geriausias. Nusprendžiau paklausti Dorotėjos šeimos ž nuomonės. Dorotėjos mama sakė, jog galbūt galėtų būti antras variantas dėl to, kad primena jų namų langus. O tėtis pasakė – antras arba trečias.
Jų atsakymai kaip ir patvirtino mano nuomonę. Trečioje studijoje blikai atrodo geroje vietoje, efektyviai ir dailiai. Antroje studijoje atsispindėjęs langas labai primena Dorotėjos namų langus (11 pav.). Taip priėjau išvadą jog man reikia apjungti gerąsias abiejų savybes ir sukurti ketvirtą studiją.
Vėl pasižiūrėjus į savo stiklainio fotografiją, aš supratau, kaip susidaro tas ryškusis blikas. Nuotraukoje matosi, jog jie yra mano kambario dviejų langų atspindžiai. Pasirodo, jog ir apvalus stiklas atspindi vaizdą tarsi veidrodis, tad langai matėsi su perspektyva. Be to, langų vertikalieji kraštai buvo išgaubti tiek, kiek stiklas šioje dalyje išsigaubia. Išgaubtumo lygį galima atrasti nupiešus įsivaizduojamas „platumas/dienovidinius“ labai panašiai, kaip ant pasaulio žemėlapio ar gaublio.
Taip nusprendžiau sukurti bliką, kuris atspindi du langus su perspektyva (kaip mano kambaryje) ir kurie yra suskirstyti į mažesnius stačiakampius (kaip langų, esančių Dorotėjos namuose (11 pav.)).
Paskutiniu variantu buvau tikrai patenkinta, tad ėmiausi darbo perteikti apvalaus stiklainio iliuziją ant pačio paveikslo, naudojant sėkmingiausias atrastas detales.
Iš pradžių nutapiau ovalo kraštus naudojantis antrąja (7 pav.) ir trečiąja stiklainių (9 pav.) studijomis.
Tada perkėliau tą patį langų eskizą (13 pav.) ant paveikslo. Čia projektoriaus pagalba buvo labai pravarti, nes galėjau lengvai keisti langų dydį ir poziciją, bei taip iškart matyti, koks susidarys rezultatas.
Keli kadrai iš „užkuliusių“
Pingback: Dorotėja ir piktoji žuvis akvariume – antra arba patobulinta versija | Pirma dalis | Pasakiški Portretai